- gaivelėtis
- gai̇̃velėtis vksm. Ji̇̀ jaũ gai̇̃velėjasi iš al̃pulio po pati̇̀rto šòko.
.
.
gaivalėtis — gaivalėtis, ėjasi, ėjosi Kos43 gaivelėtis, gautis … Dictionary of the Lithuanian Language
gaiveliotis — gaĩveliotis, iojasi, iojosi gaivelėtis: Žmogus pradėjo šiek tiek gaiveliotis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
gaivelėti — gaĩvelėti, ėja, ėjo intr. turėti kiek gyvybės žymių: Papjautas gaidys vos gaivelėja Ss. | refl.: Nūdien jie ima gaivelėtis (atsigauti), bet nesijaučia svetimos dvasios slegiami rš … Dictionary of the Lithuanian Language
gaivulotis — gaĩvulotis, ojasi, ojosi pamažu taisytis (iš ligos), gaivelėtis: Iš po drugio kol prastirpsti, ilgai reikia gaĩvulotis J … Dictionary of the Lithuanian Language
kluonėtis — kluonėtis, ėjasi, ėjosi Krš gautis, gaivelėtis: Jis nuo primušimo kluonėtis pradeda (atsiterva, atsigauna) J … Dictionary of the Lithuanian Language
pėkautis — pė̃kautis, aujasi, avosi gaivelėtis, stiprėti … Dictionary of the Lithuanian Language
svaigelėtis — svaĩgelėtis, ėjasi, ėjosi iš lėto gautis, gaivelėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
tekėti — tekėti, tẽka, ėjo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M 1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekėj[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekėti … Dictionary of the Lithuanian Language